Valdas Šmaižys

Kada pradėjai bėgioti? Kas paskatino?

Jaunystėje niekada nemėgau bėgimo, gal dėl to, kad dauguma mūsų neturėjome trenerių kurie būtų pamokinę teisingai ir sveikai bėgioti, parodytų, kad bėgimas gali teikti malonumą, o ne tik kančią dėl geresnio pažymio per fizinės kultūros pamokas. Kultivavau kitas sporto šakas, bet tarp jų bėgimas tikrai nebuvo favoritų gretose. Tik įžengus į 40 metus, visai netyčia atradau bėgimą. Pradėjau maudytis žiemą upėje, o apšilimui prasibėgdavau 1,5-2km. Tada net 3km atrodė rimta distancija. Bet su laiku tos distancijos ilgėjo, atsirado malonumas bėgti ilgai ir noras suprasti kiek galiu nubėgti, ar galėčiau įveikti tą mistinę 42,195km ribą?

Ar turite ritualą prieš startą?

Nei ritualų turiu, nei apšilimų darau, svarbiausia smagiai startuoti, pasigauti ką nors su kuo būtų smagu paplepėti nors keletą kilometrų, kad greičiau laikas ištirptų.

Kodėl pasirinkai “Maratomanija”?

Greičiau ne aš, o ji mane pasirinko :))) .

Netikėčiausias, linksmiausias įvykis nutikęs prieš / po varžybų, kelionėje į bėgimą?

Nemažai tų įvykių yra buvę. Ir, kad pvz. Stambulo maratone nuo vidurnakčio buvo pusė miesto uždaryta, ko mes nežinojome ir vos nepavėlavome į startą, tai ir bėgome, ir pakeilivingu autobusu pavažiavome, ir metro neplanuotai teko naudotis, nes taksi iki mūsų negalėjo atvykti. Ir, kad atvykus į mažiuką maratoną Varšuvoje su Mindaugu Garmumi, ir ieškant starto vietos visą valandą jos negalėjome rasti, nes pasirodo maratonas bus tik sekančią dieną. Na, bet gal labiausiai įsimina sukrečiantys dalykai - dvi gyvai matytos mirtys maratonuose, Vilniuje ir Poznanėje.

Mėgstamiausias bėgimo batelių gamintojas?

Daug modelių išbandęs, nelabai galiu pasakyti, kad vienas ar kitas yra mėgstamiausias. Bet paskutiniu metu kažkaip spintoje pradėjo daugėti Hoka (šiuo metu jau yra 5 poros) ir Adidas (3 poros). Tai matyt tai ir parodo link kur linksta simpatijos.

Sportininkas autoritetas?

Muhammad Ali

Kas padeda atsistatyti po sunkaus maratono?

10-15km vaikščiojimo savo kojom arba 3l alaus :D .

Ir kokias užsienyje ir Lietuvoje?

Priklausomai nuo to kokie žmogaus tikslai, norai, siekiai. Viskas į tai atsiremia. Galima pasiūlyti šeimynišką mažiuką Vilemų maratoną, kuris vienam bus "vaaauuu", o kitam - po jo net nesinorės žiūrėti "į to kaimo" pusę. Kaip ir sakiau, nemažai bėgau įvairių maratonų, kurių kiekvienas turi savo "cinkelį", kad ir pvz. Urvų maratonas, kai per 10km ratą buvo net 5 maitinėlės, ir visos skirtingos, viena su kava ir pyragu, kita su užpiltine ir braškėm, trečia su alum ir čipsais, ketvirta vynu ir sūriais ir t.t.. Po trijų ratų pradėjau net galvoti, kad čia visai smagus "tūsas" tas tipo bėgimas, net teko susiimti, kad maratono antirekordo nepasidaryčiau :D . Tad viskas priklauso nuo to ko žmogui reikia, o žinant tai jau ir patarti galima.

Mityba.

Valgau viską, daug ir už du. Na išskyrus mėsą, kurios gal jau 9 metai nevalgau. Turiu silpnybę saldumynams, ledams. O bėgimo metu tas gal ir privalumas, nes galiu sukirsti nemažai kalorijų "bombikių".

Asmeniniai rekordai.

10km - 0:40:09 Vasario 16-osios bėgimas Mažeikiuose, 2018m.

Pusmaratonis - 1:29:37 Visagino pusmaratonis, 2018m.

Maratonas - 3:11:17 Barselonos maratonas, 2018m.

100km - 9:34:25 100km bėgimas, Vilnius, 2018m.

Iron Man distancija - 12:44:48 , Iron Trakai, 2018m.

Kokios pačios įsimintiniausios varžybos?

Įsimintiniausi buvo, kaip ir daugeliui turbūt, pirmas maratonas 2015 metų Vilniaus maratonas, pirmas maratonas užsienyje – Madride 2016 metais, pirmas maratonas bėgtas kartu su žmona Stambule, maratonas su įspūdingiausiu startu Barselonoje, Klajoklio maratonas per Joninės su įspūdingiausiu gamtos stichijų mišiniu (kokio tikriausiai net ne bėgime jau neteks patirti). Sakyčiau kiekvienas maratonas vienaip ar kitaip įsiminė, turėjo tų akimirkų, dėl kurių jis liko kitoks nei visi kiti. Kad ir urvų maratonas Danijoje kai trasos rate du kartus reikia prabėgti pro urvus užsidėjus kalnakasių šalmus, pirmas maratonas žiemos metu Estijoje spaudžiant minus 13 laipsnių šalčiui, finišo įspūdingumu visus lenkiantis Silezijos maratonas, vienas draugiškiausių Draugystės maratonas, kai bėgama iš Druskininkų į Gardiną ir kertama siena, o Baltarusijos ir Lietuvos pasieniečiai tave palaiko ir ploja, savo šiltumu sunkiai kam prilygstantis šeimyniškas Vilemų (Vido Totilo ir Rasos) maratonas, Atėnų maratonas, kai bėgama dalinai originalia maratono trasa iš Maratono kaimelio į Atėnų olimpinį stadioną ir pusę kelio bandžiau įsisvaizduoti kaip jautėsi Filipidas bėgdamas ja… Apie kiekvieną maratoną galėčiau pasakyti kažką gerą, visi jie dar likę atmintyje kaip vieni geriausių nepakartojamų gyvenimo akimirkų. Iš sunkiausių, gal įsimintiniausias 2021 metų 100km bėgimas, kai net pavėsyje karštis siekė 33-35 laipsnius. Gyvenime nebuvo nei vienas nagas nuėjęs šalin, o po šio bėgimo net penki "anapilin" iškeliavo. Nors pasiruošimas ir geresnis buvo nei 2018 metais, bet subėgau 10 minučių blogiau.

Mėgiamiausia distancija?

Kasdieniniame gyvenime - 5-7km, išbėgi, apšyli ir ramia sąžine eini ilsėtis. Varžybose - tik maratonas. Maratonas tokia distancija, kad joje gali rasti visko, ir kančios, ir susikaupimo, ir pasitenkinimo, ir palaimos, ir net koliojimosi ant viso pasaulio. Pradžioje maratonas atrodė kaip didelis iššūkis, kuriame atrodė reikia išbandyti savo fizinių galimybių ribas. Bet su laiku, kai buvo prabėgti maratonai per du savaitgalius iš eilės, vėliau per savaitgalį du maratonai, per dieną du maratonai, ar net trys maratonai per parą, ar penki per savaitgalį, jų bėgimas jau tapo labiau gyvenimo būdu, nei kažko siekimu. Šiuo metu jie man yra vienas didžiausių smagumų gyvenime, kai juos bėgu ne dėl rekordų, bet, kad patirti gyvenimo pilnatvę, susitikti su draugais, pasidžiaugti vieni kitų pasiekimais. Stengiuosi kiekviename maratono bėgime pajausti daugiau džiaugsmo nei adrenalino. Todėl neretai bėgu ir su įvairiais kostiumais, taip suteikdamas džiaugsmo žiūrovams ir sau. Žinoma asmeninių rekordų siekimas dar nėra visam paliktas praeity, jis dar išlieka kažkur ateities planuose, bet jie jau nebėra tokie svarbūs ir jų siekimas nebėra toks svarbus kaip anksčiau.

Kokiose varžybose norėtum sudalyvauti?

Turiu svajonę sudalyvauti Niujorko maratone, Didžiosios kinų sienos maratone ir Antarktidos (arba Šiaurės ašgalio) maratone. Na dar Kona Iron Man varžybose Havajuose.

Mėgstamiausia vieta treniruotis?

Mėgstamiausia būtų gamta, bet kadangi gyvenu urbanistikos pasaulyje, tai mėgstamiausia vieta būtų gal Vilniaus Neries pakrantės ir Vingio parkas.

Kokią šaką rinktumėtės, jei negalėtumėte bėgti?

Jei negalėčiau bėgti, bet be problemų būtų galima bet kurią kitą šaką rinktis, tai rinkčiausi jėgos aitvarus. Na dar yogą, bet ją gal prie sporto šakų būtų sunku priskirti, nebent hatha yogą.

Pomėgiai be bėgimo?

Esu pirties fanatas, galiu joje pusę paros sėdėti, ir kitiems dar pėrimo procedūras vesti. Dar šachmatai, jie jau net per daug kartais mano laiko suryja. Mėgstu keliones, ektremalūs iššūkiai, kuriuos, atrodo sunku būtų įveikti. Mėgstu tinginiauti ir nieko neveikti, į plaukiančius debesis žiūrėti. Laukinėje gamtoje laiką leisti.

Ko kiti nežino apie tave?

Gal geriau, kad nesužinotų, nes sužinoję jiems plaukai piestų pasistotų. O kam dar jiems bereikalingas stresas, kurio mūsų gyvenime šiom dienom ir taip per akis.